Prieina savo kambariuką ir sustoja prie jo. Čimudaną pasideda prie durų ir pradedą ilgą bei varginančią rakto ieškojimo ceremoniją. Po ilgų ieškojimų jis pagaliau randą tą raktą ir pergalingai įgrūda į spyną, pasuka ir spyna trakštelėdama atsirakina. Pasuka rankunę ir stumteli duris. Šios gan lėtai prasiveria ir pasiekusios sieną stukteli į ją sukeldamos pakankamai didelį garsą. Pasilenkęs ir vėl pasiėmęs savo čimudaną pagaliau įeina į kambarį ir uždaro paskui save duris, šį kartą jau kur kas tyliau, juk nenori būti išmestas už keliamą triūkšmą dar nespėjus nė normaliai apžiūrėti kambario. Žengęs kelis žingsnius gilyn apžvelgia viską ir įsišiepia. Kaip tik tai ko jam ir reikėjo. Numetęs čimudančiką kažkur į kampą, nsuivelka striukę ir nusivynioja nuo kaklo šaliką. Šiuos taip pat kažkur numeta ant kėdutės ir nusprendžia išbandyti lovą. Toks atsipūtęs krito į ją ir iškart susikeikė, kadangi ši nebuvo jau tokia minkšta kokią jis įsivaizdavo. Myntyse prakeikė moderniuosius laikus, kai lovos nebėra su trimis čiūžiniais. Praėjus susirenkimui jis kiek patogiau joje įsitaiso, vis dar kambarį tyrinėja.